Vegetarizmas skirstomas į:
1. Griežtą (visišką tikrą), kai atsisakoma visų gyvulinės kilmės produktų;
2. Pusiau griežtą (dalinį), kada nevartojama mėsą, tačiau vartojami kiti gyvulinės kilmės produktai.
| Pagrindinių vegetarinių dietų maistas | ||||
| Dietos pavadinimas | Mėsa (įskaitant žuvį ir paukštieną) | Kiaušiniai | Pieno produktai | Medus |
| Lakto-ovo vegetarizmas | Ne | Taip | Taip | Taip |
| Lakto vegetarizmas | Ne | Ne | Taip | Taip |
| Ovo vegetarizmas | Ne | Taip | Ne | Taip |
| Veganizmas | Ne | Ne | Ne | Ne |
Kitos siejamos su vegetarizmu dietinės praktikos
Frugivorai – valgo vaisius, riešutus, sėklas ir kitą augalinės kilmės maistą, kuris surenkamas nekenkiant pačiam augalui.
Makrobiotikai – jų maistą pagrinde sudaro nevalyti grūdai ir pupos; ne visi makrobiotikai yra vegetarai, nes kai kurie valgo žuvį.
Žaliavalgiai – valgo termiškai neapdorotą maistą: daržoves, vaisius, riešutus, sėklas.
Fryganai teigia, kad visos prekės (nebūtinai gyvūninės kilmės), pagamintos kapitalistinėje visuomenėje, prisideda prie eksploatacijos, todėl neperka jokių produktų, įskaitant ir maistą. Tokiu būdu jie susitelkia ties to maisto ir kitų prekių įsigijimo juos neperkant: tam fryganai patys augina ir gamina maistą arba ieško laukinių augalų; miestų fryganai randa maistą šiukšlių konteineriuose – tokiu būdu, jų teigimu, yra kiek stabdoma ekologinė katastrofa bei beprotiškas vartojimas ir eksploatacija. Nors daugelis fryganų yra vegetarai arba veganai, dalis valgo gyvūninius produktus – tokie fryganai pateisina savo dietą tuo, kad jau išmesto maisto valgymas nedidina gyvūnų išnaudojimo.
Semi-vegetarinės dietos
- Peskovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir žuvį.
- Polovegetarai – lakto-ovo vegetarai, valgantys ir paukštieną.
Vegetarai 