Ar vegetarinė mityba – vaistas nuo visų ligų?

Vegetarinė mityba dažnai susilaukia ir didelio pritarimo, ir kritikos dėl to, kad į ją žiūrimą kaip į vaistą nuo visų ligų. Šios diskusijos būna įtemptos ir nesibaigiančios. O kaipgi jos galėtų baigtis, jei pati pirminė prielaida yra klaidinga! Nėra vaisto nuo visų ligų, nors visi to norėtume. Visi žmonės turi rūpintis tuo, ką deda į lėkštę ir tik apgalvota mityba yra pilnavertė, nepamirštant sporto ir ne per daug ydingo gyvenimo būdo. Visgi vegetarinė mityba turi ir neabejotinų privalumų, ir kai kurių trūkumų.

Trūkumai. Augaliniai baltymai sunkiai absorbuojasi virškinimo trakte. Su augaliniu maistu žmogus gauna mažai svarbiausių aminorūgščių, vitaminų (A, D, B grupės, ypač vitamino B12). Valgant vien augalinės kilmės produktus, galima susirgti mažakraujyste, nes geležies iš augalinio maisto žmogaus organizmas pasisavina ne daugiau kaip 10%, o iš gyvulinės kilmės maisto produktų pasisavinama iki 30%.

Daugiau baltymų turi žirniai, pupos, pupelės. Daržovėse ir vaisiuose iš originalių rūgščių vyrauja obuolių rūgštis. Tačiau rūgštynių, rabarbarų rūgštis blogina kalcio, geležies, cinko pasisavinimą. Svogūnuose, ridikuose, česnakuose, ridikėliuose, krienuose yra daug eterinių aliejų ir stambios ląstelienos, todėl nerekomenduojama jas vartoti, sergant virškinimo organų ligomis.

Privalumai. Žmogaus organizmas nepajėgia suvartoti gyvulinių riebalų bei cholesterino pertekliaus. 23 šalyse apklausus 214 mokslininkų, tyrinėjančių aterosklerozę, visi jie pritarė, kad egzistuoja ryšys tarp dietos, cholesterino kiekio kraujyje bei širdies ligų.

Rolas Raselas savo knygoje “Pastabos apie vėžio priežastis“ rašo: “Pastebėjau, kad iš 25 valstybių, kur gausiai vartojamas gyvulinis maistas, 19 sergamumas vėžiu labai didelis. O tuo tarpu tyrimai 35 valstybėse, kur vartojama mažai gyvulinio maisto arba visai jo nevalgoma, parodė, jog nė vienoje iš jų ši liga nebuvo paplitusi.

Sveikata. Gyvulinės kilmės ir augalinio maisto ypatybės.

Pabandykime palyginti gyvulinės kilmės produktų ypatybes su augalinio maisto ypatumais.

Mėsos ypatumas tas, kad ji turi baltymų ir riebalų, o angliavandenių neturi visai. Ji turi daug baltymų, bet kaip tik baltymų žmogui reikia nedaug.

Mėsa virškinama skrandyje. Mėsiškas valgis skrandyje išbūna 3-3,5 valandas ir beveik visas įsiurbiamas į kraują. Skrandžiui tuštėjant, atsiranda alkio jausmas. Mėsos mėgėjai turi valgyti maždaug kas 3-3,5 valandas.

Mėsos likučių į žarnyną patenka labai mažai. Žarnynas nėra pakankamai sudirginamas, todėl jame mėsa užstringa ilgam, sudarydama užtvaras, sukeldama vidurių užkietėjimą ir puvimo procesą – paprastai kaip tik šiais negalavimais skundžiasi tie, kurie valgo daug mėsos.

Svarbiausia mėsos teikiama nauda yra ta, kad ji greitai įsisavinama ir organizmą nedelsiant užlieja sotumo banga. Mėsa sužadina organizmą, tačiau tai klaidingai laikoma jėgos antplūdžiu, iš tikrųjų didelį energijos kiekį organizmas suvartoja mėsai suvirškinti ir dažniausiai nepastebima, kad po valgio apima vangumas.

Augalinis maistas priešingai nei mėsa, pasižymi angliavandenių gausa, o drauge turi baltymų ir riebalų. Augaliniai riebalai ir baltymai duoda organizmui daugiau naudos nei mėsos produktai.

Augalinis maistas skrandyje išbūna neilgai ir po valandos pereina į žarnyną, kur absorbuojamas lėtai, per 6-7 valandas, ar net lėčiau. Maistingąsias sultis augalinis maistas išskiria tik praėjus valandai po valgio ir daro tai labai ilgai ir pamažu, todėl vegetarai valgo gerokai rečiau ir dirba tolygiai neprarasdami jėgų.

Augalinis maistas energingai sudirgina žarnyną, ir virškinimas vyksta normaliai. Vegetariškas maistas lengvai ir greitai pagaminamas, lengvai virškinamas, gerai pasisavinamas, aprūpina organizmą ne tik baltymais ir angliavandeniais, bet ir bioelementais, vitaminais. Net persivalgęs tokio maisto, žmogus yra žvalus ir darbingas.